
Ištisus tūkstantmečius bosvelijos medžio derva vertinta kaip veiksminga gydomoji priemonė. Tai rodo seniausias rašytinis dokumentas egiptiečių Eberso papirusas. Ladaną arba frankincensą egiptiečiai vartojo žaizdoms gydyti, vėliau ši derva Ladano keliu iš Afrikos atkeliavo į Europą.
Manoma, jog net Hipokratas vartojo ladaną ginekologinėms ligoms, opoms gydyti bei žaizdoms valyti.
Daugiau nei 5000 metų ladanas kaip vaistas buvo skiriamas įvairiomis formomis – miltelių, aliejaus, kremų ar tepalo. Ladanas buvo vartojamas nuo tiek daug sveikatos problemų, kad jį galima buvo vadinti vaistu nuo visų ligų.
Indijos Ajurvedinėje medicinoje daugelį šimtmečių uždegiminėms ligoms gydyti vartojama ladano derva. Uždegimą slopinantis veikimas, daugeliu atvejų prilygstantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar netgi gliukokortikoidų efektui, t.y. ladanas sėkmingai vartojamas reumatui, kitoms uždegiminėms sąnarių, virškinimo trakto, odos ligoms, žvynelinei ir kt. ligoms gydyti. Šviežią dervą galima kramtyti. Ji stiprina dantis ir dantenas, gerina virškinimą, šalina susikaupusias gleives ir gerina burnos kvapą. Mažų gabalėlių dedama ant skaudamo danties, o sveikus dantis jie saugo nuo ėduonies. Derva verdama piene, kol virsta tiršta pasta. Ji geriama nuo bronchito. Kompresai dedami sergant krūties uždegimu. Dervos vyno ištrauka vartojama nuo kvėpavimo takų ligų.
Kodėl ladanas ar frankincensas taip veikia mūsų organizmą?
Bosvelijos dervos pagrindą (65 proc.) sudaro vadinamosios bosvelinės rūgštys, jų identifikuota ne mažiau kaip penkios, daugiausia ištyrinėta beta AKBA rūgštis (acetil-11-keto-beta-bosvelijos rūgštis). Be bosvelinių rūgščių, ladano dervoje yra incensolio acetato (afrikinių sakų), lupano, tirukalo, robūro, ursolo rūgščių ir kitų organinių medžiagų. Nustatyta, kad ladano dervos farmakologinis poveikis atsiranda kompleksiškai veikiant visoms joje esančioms medžiagoms, bosvelinėms ir ne bosvelinėms rūgštims. Ladano derva uždegimą slopina kitaip nei įprastiniai vaistai nuo uždegimo, todėl yra saugi ir gerai toleruojama.
Ladano dervoje esančios bosvelinės ir ne bosvelinės rūgštys mažina uždegimą, slopindamos citokinus (TNF-alfa), proteazes (katepsiną G), leukotrienus, transkripcijos faktorių NF-kappa B, prostaglandinų PGE2 sintezę. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ladano derva turi imunomoduliacinių savybių, aktyviai slopina uždegimą, bet nepasižymi analgeziniu veikimu. Ji netinkama ūmiam skausmui malšinti.
Ladano dervos poveikis orientuotas į vadinamąjį „mažą“ uždegimą (angl. low-grade inflamation), kuris, kaip nustatyta, yra jungiamoji daugelio reumatinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, kaip antai aterosklerozės, insulto, miokardo infarkto, artrito, artrozės ir kt., patogenezės grandis.
Veikdama per prostaglandinus, citokinus, leukotrienus, C reaktyvųjį baltymą, ladano derva naudinga sergant Alzheimerio liga, išsėtine ateroskleroze, autoimuninėmis ligomis, lėtinėms uždegiminėms ligoms, įskaitant reumatoidinį artritą, bronchinę astmą, osteoartritą, opinį kolitą, Krono ligą ir kt.
Ladano dervos farmakologinę naudą lemia jos sudėtyje esančios bosvelinės rūgštys ir jų kiekis, kurie priklauso nuo derliaus surinkimo laiko (sezono), balzaminio medžio rūšies, perdirbimo technologijos. Pasak Jenos Frydricho Šilerio universiteto daktaro Oliver Merz, kvapiosios bosvelijos (boswellia papyrifera), augančios Šiaurės Afrikoje, derva veikia dešimt kartų stipriau nei pluoštinės bosvelijos (boswellia serrata), kuri auga Indijoje, nes kvapniosios bosvelijos dervos sudėtyje randama 25-30 proc. bosvelinių rūgščių, o štai pluoštinės bosvelijos sudėtyje yra tik 2-3 proc. Taip pat kol kas nėra žinoma, ar ladano derva turi kokių nors pranašumų lyginant su ekstraktu. Kol nėra ekstraktų standarto, tyrimams naudojama visa ladano derva.
Ladano dervos veiksmingumui reikšmingos įtakos turi mityba: riebus maistas iki 5 kartų gali padidinti bosvelinių rūgščių biologinį pasisavinimą ir kiekį plazmoje. Skiriant ladano dervos stengiamasi pasiekti vadinamąjį „terapinio poveikio langą“. Bosvelinių rūgščių eliminacijos pusperiodis svyruoja nuo 10 iki 77 val.
Ladano derva savo originaliomis bosvelinėmis rūgštimis selektyviai bei itin specifiniu būdu blokuoja leukotrienų sintezę – pagrindinį mechanizmą, skatinantį patologinių uždegiminių organizmo reakcijų atsiradimą. Ji sėkmingai taikoma gydant specifiniais uždegimų mechanizmais pasižyminčius susirgimus, tokius kaip: reumatą, artrozę, poliartritą, navikus, opinį kolitą, Krono ligą, Bechterevo ligą, bronchinę astmą, bronchitą, venų uždegimą, psoriazę, neurodermitą, alergijas, išsėtinę sklerozę ir daugelį kitų.
Pastaraisiais metais moksliniai tyrimai patvirtino, kad ladano derva pasižymi įvairiapusiu klinikiniu poveikiu:
- mažina uždegimą, ypač lėtinį uždegimą;
- veikia antinavikiškai;
- turi neuroprotekcinių ir antiišeminių savybių;
- slopina hiperergines imunines reakcijas.
Ladano derva veiksminga gydant ligas, pasireiškiančias uždegimu ir imuninės sistemos hiperaktyvumu:
- žarnyno uždegimo ligas (Krono ligą, opinį kolitą);
- smegenų navikus;
- išsėtinę sklerozę;
- reumatoidinį artritą, Bechterevo ligą;
- kvėpavimo takų ligas;
- infekcines ligas;
- II tipo cukrinį diabetą;
- odos ligas;
- depresiją.
Įsidėmėtina, kad ladano derva nepakeičia nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar gliukokortikoidų, bet, veikdama sinergiškai, padeda sumažinti šių vaistų nuo uždegimo dozę ir padidinti klinikinį efektą, kartu sumažinti nepageidaujamą sintetinių vaistų poveikį ir pagerinti toleravimą.
Reikšmingas ladano dervos pranašumas – saugumas ir labai geras toleravimo profilis. Klinikinė patirtis rodo, kad praktiškai nėra kontraindikacijų vartoti ladano dervą.
Skaitykite apie naudą Smilkalai ir aliejai: