Augalo kilmė

Sauso ir karšto klimato juostoje, kur žemė akmenuota, bet turtinga mineralais, kur retai iškrenta lietus, o drėgmę augmenija daugiau gauna iš rūko ir rasos, vienur auga labai aukštas, o kitur vidutinio dydžio,  bosvelijos medis.

Bosvelijos medis priklauso burserinių šeimos genčiai. Jo kamienas balkšvas, šakos gumbuotos, o lapų struktūra sudėtinga. Bosvelijos lapai siaurai pailgi, banguoti arba dantyti palei kraštą, prisitaikę prie aplinkos, kad išgarintų kuo mažiau gyvybei būtino vandens.

Kartą metuose Bosvelijos medis pražysta baltais ar rausvais, saldžiai kvepiančiais žiedeliais, kurie išsidėstę ant ilgų žiedkočių, palaidose panikulėse šakų gale. Peržydėjus, medis užmezga vaisius, kurie yra tetraedriniai, t. y. maždaug 2 cm ilgio kapsulės, paprastai turinčios tris smailėjančias sėklas.

O štai įspūdingiausia yra požeminė bosvelijos šaknų sistema. Medžio šaknys nukeliauja net į 30 m gylį, kad sausros metu pasiektų gyvybei būtiną vandenį, sugertų iš žemės reikalingus mineralus.

Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 20 bosvelijos medžių rūšių. Jie auga tokiose Afrikos šalyse kaip Etiopija, Nigerija, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Čado Respublika, Sudanas, Uganda ir Eritrėja. Bosvelijos medžiai taip pat paplitę didesniame aukštyje esančiuose išsidėsčiusių uolėtų kalnų regionuose ir sausuose Indijos plokščiakalniuose, taip pat Arabijos pusiasalio pietiniuose sausringuose rajonuose – Jemene ir Omane.

Vis tik labiausiai žinomos ir žmogaus naudojamos bosvelijos medžių rūšys yra šios:

  • Laukinė bosvelija (Boswellia carterii) auga Somalyje ir Jemene. Šis medis labiausiai paplitęs, geriausiai žinomas ir daugiausiai ištyrinėtas, nes turi tūkstantmetę istoriją. Jo naudojimas ir gydomosios savybės aprašytos senovės rytų medicinoje. Boswellia carterii padeda žmogui įveikti nerimą, sutelkti dėmesį, pasiekti meditacinę raminančią būseną, todėl iš šios dervos gaminami smilkalai, eteriniai aliejai.
  • Afrikinė bosvelija (Boswellia frereana) kaip ir Boswellia carerii auga Somalyje, bet aukščiau kalnuose, todėl iš jos dervos ir sakų išgauti smilkalai ar eteriniai aliejai turi kitokių savybių. Šio bosvelijos medžio derva naudojama ne tik namų smilkinimui, bet ir įvairių ligų gydymui – sumušimams, spazmams, uždegimams gydyti.
  • Smilkalinė bosvelija (Boswellia sacra) natūraliai auga Omane, Jemene ir Somalyje, bet plantacijos veisiamos sausringuose šiaurės rytų Afrikos regionuose. Ji laikoma Artimųjų Rytų brangenybe, nes pasižymi aromatinėmis bei gydomosiomis savybėmis. Jos sakai naudojami aromaterapijoje, kvepalų, smilkalų, eterinių aliejų gamyboje. Tai plačiausiai komerciškai naudojama bosvelijos medžio rūšis, nuo senovės garsėjanti aromatinės dervos ladano arba, kitaip vadinamo, frankincenso gavyba. Iki šių laikų dar išliko bosvelijos medžių giraitės istorinėje Ladano žemėje Omane, svarbiausiame ladano gavybos centre. 
  • Pluoštinė bosvelija (Boswellia serrata) auga Indijoje. Jos derva ir sakai naudojami Ajurvedinėje medicinoje jau ne vieną tūkstantį metų. Iš jų gaminami aliejai, tepalai, milteliai, nes ši rūšis pasižymi antiseptinėmis, uždegimą ir tinimą mažinančiomis savybėmis. Ši derva naudojama gali padėti kvėpavimo takų ligų ir alergijų atvejais. Boswellia serrata derva minkšta, lipni, turtingesnė terpenais, iš jos išgaunama daugiau eterinio aliejaus, todėl jis yra kiek pigesnis.
  • Kvapnioji bosvelija (Boswellia papyrifera) auga Etiopijoje, Eritrėjoje ir Sudane. Jo dervos produktai turi būdingą raminantį, uždegimą ir skausmą mažinantį, ląsteles nuo pažeidimo apsaugantį poveikį. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad šio bosvelijos medžio dervos sudėtyje esantis incensolis ir incensolio acetatas apsaugo nuo pažeidimų nervinį audinį ir gerina smegenų darbą. Tai daugiausia bosvelinių rūgščių, kurios gydo, turinti rūšis.

Daugiau apie bosvelijos medžio dervos ir sakų poveikį sveikatai – kituose skyriuose.

Taip pat skaitykite: