Tai kas vertingiausia slypi bosvelijos medžio viduje ir iškyla į paviršių tik pažeidus medžio žievę. Bosvelijos kamieno žievėje yra dervos kanalai, taip vadinamos šizogeninės dervos (sakų) talpyklos, kurias įpjovus pasirodo pieno baltumo lipnus skystis lyg ašaros.
Šiaurinėje, Centrinėje ar Rytų Afrikoje, Omane, Jemene ar Indijoje labiausia vertinama bosvelijos medžio derva vadinama frankincensu arba ladanu. Tai yra baltos medžio sultys, kurios pradeda tekėti įpjovus kamieną. Po 3 savaičių medžio ašaros saulėje sukietėja ir yra nukrapštomos.
Derliaus periodu (per metus) vienas medis duoda nuo 3 iki 10 kg dervos nuimant net keletą derlių per metus.
Derva gaunama skirtingos kokybės – žemesnės kokybės derva yra daugiau rusvos spalvos ir ji naudojama tik kaip smilkomosios medžiagos bei parfumerinių medžiagų gamybai. Aukštos kokybės derva yra šviesiai gelsva ir nuimta kovo-balandžio mėnesiais naudojama įvairių ligų prevencijai ir gydymui.
Dervą galima rinkti tik 3 metus iš eilės, tada daroma ilgametė pertrauka, todėl ši žaliava yra laikoma brangia ir prabangia.
Taigi bosvelijos medžio dervos sudėtis ir savybės skiriasi priklausomai nuo bosvelijos medžio rūšies ir jo augimo vietos, kurioje medis auga. Tokiu atveju, bosvelijos medžio dervos cheminė kompozicija ir terapinės savybės turi ir bendrumų, ir skirtumų.
Taip pat skaitykite: